UKRAINA

Ukrainos Bendrasis vidaus produktas (BVP) siekia apie 160 milijardų eurų. Todėl jis yra didesnis nei trijų Baltijos šalių suma, nors jo BVP vienam gyventojui yra perpus mažesnis nei turtingiausios Baltijos šalies (Latvijos) – 8 000 eurų.

Pirmuosius 10 metų po nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos ekonomika smarkiai krito, nukentėjo nuo hiperinfliacijos ir pramonės gamybos indekso žlugimo. Nepaisant to, 2000 m. –2008 m. šalis išgyveno stiprų augimo laikotarpį, iki 2004 m. viršydama 1990 m. lygį. Vėliau 2008 m. krizė ją smarkiai paveikė – 2009 m. žlugo 15% jos ekonomikos. Grivna (nacionalinė valiuta) nuvertėjo daugiau nei 50%, o Ukraina pasiekė savo 2008 m. BVP rodiklius tik 2013 m.

Nuo 2010 m. Ukrainos ekonomika augo 4% iki 2014 m. Tais metais ji patyrė 6,8% BVP kritimą, o 2015 m. tikimasi, kad ji sumažės daugiau nei 10%.

Nepaisant makroekonominių rodiklių, daugelis tarptautinių investuotojų mano, kad Ukraina yra nuvertėjantis turtas, į kurį dabar reikia investuoti, pasinaudojant žemu ekonomikos ciklu. Šalies laipsniška orientacija į Europą, kovos su korupcija priemonės, valiutos kritimas, kuris suteikia pranašumų investicijoms eurais ar doleriais, ir paliaubos regioniniame konflikte (neseniai Parlamentui pritarus didesnės autonomijos sistemai), regionams galima tikėtis nepaprastos projektų grąžos vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu.

MOLDAVIJA

Kukliausia Europos šalis nuo 2006 m. taip pat turi rekordinį skurdo mažinimo rodiklį Europoje. Daugiau nei 50% tais metais skurstančiais laikomų žmonių 2012 m. jau paliko šį statusą. Nacionalinis skurdo lygis sumažėjo nuo 30.2% iki 16% ir didžiausias skurdas nuo 4,5% iki tik 0,6% (stebėtinas 90% sumažėjimas).

BVP augimo tempas buvo toks pat nepaprastas – 2010 m. 7,1%, 2011 m. 6,4%  ir 2013 m. 9,4% . Nepaisant santykinio Rusijos ekonomikos sulėtėjimo padarinio, Moldova 2014 m. Išlaikė tvirtą 4,8% augimą ir toliau auga tolygu 2015 m.

Šios Ukrainos kaimynės siūlomos galimybės yra tiek vartojimo, tiek augančio BVP tempu rinkoje, kurioje yra 3,5 milijardo vartotojų, tiek investicijų srityje, atsižvelgiant į gamybos perkėlimo į šalies, kurioje konkurencingiausios darbo jėgos išlaidos Europoje ir strateginė vieta tarp ES ir Ukrainos, pranašumus.